- laidinti
- 1 láidinti, -ina, -ino, laidìnti, -ìna, -ìno K, NdŽ iter. leisti.
1. tr. tekinti, bėginti: Alų láidink dirbdamas, ale nepraskiesk J.
2. tr. mėtyti, šaudyti: Bet jie taip pat puikiai laidina ir strėles prš.
3. tr. leisti į vandenį, plukdyti: Pamarėliais jodinėjau, laivelius laidindams Zp.
4. tr. eikvoti, gaišinti: Sveikatą brangink, niekais nelaidink Jnš.
5. tr. leisti į puodą, dėti: Su šaukštu laidìna kleckus Dr.
6. refl. pasivaduoti: Mudu visą ganymo laiką laidindavovos Brs.
7. intr. BzF132 smarkiai važiuoti, joti, bėgti: Žandaras, … be kepurės laukan išbėgęs, ant savo arklio užšokęs, namon laidino BsV324. Šalin laidìnti KI286. Vadai, greita risčia laidindami, viens antrą pralenkti norėjo LC1880,51. Valdons, … ant … žirgo sėdėdams, … per laukymus laidina TP1880,39.
◊ gérklę laidìnti smarkiai šaukti, rėkauti: Ana laidìna gerklę (liežuvį) dainuodama J. Gaili ir pajuokianti laidina gerklę gegužė rš. Liaukis gerklę laidinęs, o užkris atvarslai ant nugaros (būsi mušamas) Vvr.liežùvį laidìnti1. J rėkauti.2. šmeižti, liežuvauti: Kiek Stankaus Barbė apei mumis liežùvį laidìna! Kal. Jei nenori, nelaidìnk par daug liežùvio, o gausi par luibas Plt. Parduosiu žuvį, pirksiu liežuvį – ant jaunų mergelių laidinsiu rš.3. J niekus šnekėti, plepėti: Laidino be galo savo liežuvį ir tarės išmintingai darąs M.Valanč. Nelaidìnk liežùvio dėl tokio menko dalyko Rt.\ laidinti; atlaidinti; įlaidinti; išlaidinti; nulaidinti; palaidinti; perlaidinti; pralaidinti; prilaidinti
Dictionary of the Lithuanian Language.